Eurokos

Plaukas - tai odos darinys, sudarytas iš sukietėjusių odos epidermio ląstelių. Žmogaus plaukų bendras kiekis yra apie 5 milijonus, iš jų tik 1 milijonas yra galvos plaukai, o iš pastarojo milijono apytiksliai tik iki 150 000 dengia žmogaus skalpą. Be to, jų kiekis priklauso nuo plaukų natūralios spalvos, nes plaukų spalva nusako plauko folikulo tankumą, t.y. plaukų tankumą. Tamsiaplaukiai turi apie 110 000 plaukų folikulų, dauguma jų plaukų turi vidutinį storį; rausvaplaukiai turi apie 90 000 plaukų skalpo folikulų, tačiau dauguma jų plaukų yra storiausi; rudaplaukiai gali turėti iki 140 000 plaukų folikulų, o šviesiaplaukiai turi apie 150 000 plaukų folikulų, bet jų plaukai yra ženkliai plonesni nei rausvaplaukių. Plaukuotoje galvos dalyje plaukų tankis priklauso nuo genetinių žmogaus organizmo ypatumų, paveldimumo, imuninės sistemos būklės ir nuo etninių faktorių. Kaip pvz.: europiečių plaukai yra tiesūs, banguoti, garbanoti, jų skersmuo yra skritulio ar ovalo formos ir jie yra šiek tiek plonesni nei azijiečių plaukai, tuo tarpu azijiečių plaukai yra kietesni ir storesni, jie beveik visada yra tiesūs ir turi skritulio formos skersmenį. Afrikiečių plaukai dažniausiai turi juostos ar spiralės formos skersmenį, jų plaukų tankis - vidutiniškai kaip ir pas europiečius. Bet kuriuo atvejų augančių plaukų tipas priklauso nuo plauko folikulo formos. Organizmui senstant plaukų folikulų tankis mažėja.

Plaukas yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: matomo plauko stiebo ir plauko šaknies, kuri yra plauko maišelyje (folikule).

Plauko folikulas - yra vieta, iš kurios auga plaukas. Tai yra odos (epidermio) įduba, apsupta jungiamojo audinio sluoksnio. Plauko folikule yra plauko šaknis, riebalų liauka ir plauką pakeliantis lygusis raumuo. Visi žmogaus plaukų folikulai susidaro prieš jam gimstant ir jų yra ~5 mln.

Plauko šaknis yra folikulo viduje. Ji yra sudaryta iš aktyviai besidalijančių ląstelių. Naujos ląstelės iš apačios stumia senesnes, ir dėl to plaukas auga. Iš vidinių šaknies ląstelių sluoksnių susidaro plauko stiebas, iš išorinių – išorinė plauko makštis. Plauko šaknyje taip pat yra ląstelės melanocitai, kurie gamina pigmentą melaniną. Plauko šaknies apačioje yra jungiamojo audinio spenelis (papilla), kuriame yra daug kraujagyslių, maitinančių plauką, ir nervų.

Plauko stiebo paviršiuje yra kutikulė, sudaryta iš plokščiųjų bebranduolių ląstelių. Stiebo viduryje yra šerdis (medulla), sudaryta iš suragėjusių kubinių ląstelių, tarp kurių yra oro tarpai. Šerdies funkcija yra temperatūros palaikymas, ją turi ne visi plaukai. Tarp kutikulės ir šerdies yra plauko žievė (cortex). Žievėje yra keratino, kuris lemia plaukų savybes, taip pat žievės ląstelėse bei tarp jų yra pigmento melanino granulių. Melaninas yra sudarytas iš dviejų formų – tamsaus eumelanino ir šviesesnio feomelanino, jų santykis lemia plaukų spalvą

Plauką sudaro:
• Baltyminė medžiaga (keratino kompleksas, sudarytas iš įvairių amino rūgščių) sudaro apie 90% plauko. Kai trūksta keratino, plaukai tampa itin silpni, lūžinėjantys ir jautrūs.
• Vanduo sudaro apie 5% plauko sudėties. Vanduo garantuoja plaukams reikiamą elastingumą, todėl kai plaukams trūksta vandens (drėgmės), jie tampa sausi ir dehidratuoti.
• Lipidai (riebalai) sudaro tik apie 1-2% plauko sudėties. Plauko sudėtyje trūkstant lipidų, plaukai yra itin sausi, galvos oda taip pat itin sausa, o plaukai – sunkiai šukuojami bei formuojami.
• Pigmentai, lemiantys natūralią plauko spalvą sudaro apie 0,1 – 0,5% plauko sudėties.
• Mineralai plauko sudėtyje sudaro apie 8% ir lemia plauko stiprumą, storį.
• Angliavandeniai sudaro apie 0,1 – 0,5% plauko sudėties. Jie susitelkę giluminiame plauko sluoksnyje ir lemia plauko apsauginę funkciją. Kai plaukams trūksta angliavandenių, jie visiškai praranda blizgesį.

Pagal tai, kaip plaukai atrodo (pvz. jie labai sausi, lūžinėjantys) galima nustatyti, kokio elemento plaukų sudėtyje trūksta labiausiai (vandens, keratino, lipidų). Nustačius trūkstamą elementą plaukų sudėtyje, galima parinkti jiems tinkamiausią priemonę pagal šios priemonės sudėtį, priemonėje esančius elementus, padedančius atstatyti plauko struktūrą ir išspręsti iškilusią problemą (pvz. šampūnas su keratinu, drėkinantis ir maitinantis šampūnas ir kt. priemonės).

Kiekvienas žmogus yra unikalus ir jo plaukai yra nepakartojami. Plaukų kiekis, jų gyvavimo laikas, jų tankis, storis ir spalva kiekvieno žmogaus yra skirtingi. Vaikų plaukai keičiasi greičiau, negu suaugusių; vasarą plaukai auga greičiau nei žiemą, šviesiaplaukiai turi daugiau plaukų, bet jie yra plonesni; raudonplaukiai turi mažiau plaukų nei tamsiaplaukiai, bet jie storesni ir pan. Suaugęs žmogus turi 90-150 tūkstančių plaukų plaukuotoje galvos dalyje. Plaukų folikulų kiekis pas suaugusį žmogų yra apytiksliai apie 5 milijonus. Iš jų tik 1 milijonas yra galvos odoje ir iš jų vidutiniškai vos paminėti 150 000 plaukuotoje galvos dalyje ir šis kiekis priklauso nuo plaukų spalvos. Plaukų folikulai pripažinti kaip atskiros odos išaugos su visais formavimosi ir tolesniais aprūpinamaisiais procesais, sąveikaujančiais su odos ir epidermio komponentais. Plaukų folikulų kiekis su amžiumi mažėja. Vidutiniškai plaukas paauga per mėnesį 10-15 mm, kartais apie 20 mm (maždaug pusė milimetro per dieną), bet pasiekus tam tikrą lygį, plaukų augimas lėtėja beveik dvigubai. Plauko gyvenimo trukmė vidutiniškai yra 2-6 metai, bet gali išsilaikyti ir žymiai ilgiau.

Plauko augimas yra skirstomas į 3 fazes:
• Augimo fazė (anagen)
• Nykimo fazė (catagen)
• Ramybės fazė (telogen)

Apie 80 % žmogaus plaukų yra augimo fazėje, kuri trunka ilgiausiai (iki kelių metų). Vėliau plaukas pereina į nykimo fazę (~15 % žmogaus plaukų), kuri trunka kelias savaites. Plaukas nebeauga, o folikulas po truputį juda link odos paviršiaus. Ramybės fazėje, trunkančioje keletą mėnesių, pradeda augti naujas plaukas, o senas iškrenta. Plauko augimo ciklą kontroliuoja epidermio augimo faktorius. Plauko augimui įtakos turi įvairūs veiksniai, tokie kaip mityba, bendra sveikatos būklė, hormonai, iš kurių didžiausią įtaką daro androgenai. Jeigu plaukai sausi, išblukę, vadinasi trūksta A ir B grupės vitaminų. Gali būti, kad jie plaunami netinkamu šampūnu arba nuolat perdžiovinami džiovintuvu. Greičiausiai auga plaukai nuo septynerių iki 30-ties metų, nauji plaukai auga greičiau, tačiau jiems ilgėjant jų augimas lėtėja ir augimo greitis gali dvigubai sumažėti.

Plaukai auga visą laiką: naujos ląstelės formuojasi, bręsta ir “užmiega”, stumdamos plauką pirmyn. Koks gali būti maksimalus plaukų ilgis? Jeigu visai nekirpti plaukų galima juos užauginti ganėtinai ilgus, nors yra tam tikras apribojimas maksimalaus ilgio dėl pačios galimybės galvos odai „gaminti“ plaukus. Plaukų augimą reguliuoja mūsų genai. Kai kurie žmonės „turi“ trumpų plaukų genus, kai kurių plaukai auga daug ilgesni. Statistiniais duomenimis vidutinė žmogaus plaukų, esančių aktyvioje augimo fazėje, maksimali gyvenimo trukmė gali siekti iki 2000 dienų, o plaukų augimo greitis per dieną – 0,35 mm.. Tuomet lengva paskaičiuoti, kad maksimalus išaugintų plaukų ilgis gali siekti 80cm. Tačiau kartais plaukai gali būti ir žymiai ilgesni.

Viso gyvenimo laikotarpiu plaukai nuolat keičiasi, jų tipas nuolat kinta nuo gimimo iki senatvės. Prie fiziologinių aplinkybių pasikeitimo tas pats plauko folikulas gali suformuoti begalę kitų tipų plaukų. Visi plaukų folikulai formuojasi nuo gimimo ir tolesniame gyvenimo laikotarpyje naujų folikulų neatsiranda. Kiekvienas folikulas užprogramuotas taip, kad galėtų duoti gyvybę apytiksliai 25 plaukams, kurių „gyvenimo kelias“ apytiksliai trunka nuo 2-3-jų iki 6-ių metų. Žmonių plaukai auga ciklais: kiekvienas plaukas pereina savo individualų ciklą, neatsižvelgiant į kaimynystėje esančius folikulus, taip sudarydamas vienarūšę išvaizdą. Plaukų augimui bei struktūrai didžiulę įtaką turi organizmo sveikatos būklė, gyvenimo būdo specifika ir mitybos kokybė. Plaukai reikalauja atitinkamos priežiūros visais žmogaus amžiaus periodais. Yra išskiriami tam tikri plaukų priežiūros ypatumai, kurie priklauso nuo žmogaus konkretaus amžiaus.

Pas žmogų pirmieji plaukai atsiranda trečio mėnesio pabaigoje, esant motinos įsčiose. Išsivystymo laikotarpiu, pūkelis (Vellus) dengia visą būsimo vaiko kūną. 2-3-jų metų amžiuje pūkelis pasilieka tik ant kūno ir galūnių, o ant galvos pūkelį pakeičia tarpiniai (Intermediate) plaukai. Tarpiniai plaukai turi spalvą, kuri gali neatitikti terminalinių plaukų spalvos lytinio brendimo laikotarpyje. Ilgi (Terminal) plaukai turi stabilesnę spalvą ir yra pakankamai tamprūs.

Esant 15-30 metų amžiaus plaukai auga greičiausia, hormoninė organizmo sistema dar nesinormalizavo, nes pilnu pajėgumu pradeda veikti endokrininės liaukos ir išskirti hormonus – estrogeną ir progesteroną. Šie hormonai priverčia riebalines liaukas aktyvinti savo veiklą, todėl šios veiklos rezultatas dažniausiai yra riebaluoti plaukai. Šiuo metu ypač yra svarbu laikytis viso kūno odos ir plaukų švaros, būtina subalansuoti maitinimą – valgyti produktus, kurie yra praturtinti ląsteliena (vaisiai, daržovės, įvairios kruopos), gerti daugiau skysčių (negazuotų, nealkoholinių, nesaldintų), profilaktiškai daryti masažą ir stengtis sveikai gyventi. Būtent įprotis rūpintis savo sveikata garantuos ir sveikatą, ir gerą išvaizdą, ir sveikus plaukus.

Esant 30-50 metų amžiaus jau reikalingi ne tik plaukų švarumas ir įprasta priežiūra, bet ir profilaktinis plaukų struktūros “gydymas”. Reikia žinoti, kad su amžiumi riebalinės liaukos gamins vis mažiau ir mažiau riebalų, tai reikš, kad plaukai vis daugiau bus linkę sausėti. Taigi reikia labiau jais pasirūpinti. Šio gyvenimo periodo pabaigoje jau aiškiai matosi pirmi plaukų struktūros būklės pablogėjimai, sulėtėja jų augimas, plaukai paretėja. Dėl to reikia pradėti daryti reguliariai galvos odos masažą, stimuliuojantį kapiliarų kraujotaką.

Esant daugiau nei 50 metų amžiaus sulėtėja plaukų augimas ir pablogėja jų būklė, sumažėja estrogenų gamyba ir daugybė kitų šiam procesui būdingų ir lygiagrečiai vykstančių faktorių, kurie sąlygos plaukų plonėjimą, retėjimą, skilinėjimą, slinkimą. Todėl reikia ypatingai pasirūpinti plaukais ir galvos oda, parenkant tinkamas jų priežiūrai priemones.

Plaukų būklė labiausia priklauso nuo galvos odos priežiūros, nes tik sveikoje odoje gali augti sveiki, blizgantys plaukai. Galvos odos būklė savo ruožtu labai priklauso nuo viso organizmo sveikatos būklės. Kad plaukai būtų visada sveiki ir gražūs, pirmiausiai reikia stiprinti visą organizmą. Perfrazavus visiems žinomą posakį, galima pasakyti: „Parodyk man savo plaukus ir aš pasakysiu tau, kas tu esi“. Iš tikrųjų taip ir yra – pagal plaukų būklę galima spręsti apie žmogaus charakterį, įpročius ir net apie sveikatos būklę, nes mūsų vidinis diskomfortas būtinai atsilieps mūsų plaukų ir odos išvaizdoje, jų struktūros pokyčiuose. Taigi, apibendrinant, mūsų plaukų būklei tiesioginę įtaką turi individualūs fiziologiniai, emociniai, psichologiniai ir maitinimosi kokybės faktoriai. Taip pat plaukų būklė priklauso nuo mūsų elgesio su plaukais ir naudojamų priemonių tinkamo parinkimo bei kokybės, kitaip kalbant nuo tinkamos plaukų priežiūros. Norint tinkamai parinkti plaukų priežiūrai būtinus produktus reikia žinoti žmogaus plaukų tipą bei rūšį. Tačiau tinkama priežiūra tai ne tik higienos sumetimais išplauti plaukai ir galvos oda. Tai ir naudojamų plaukų priežiūros priemonių kokybė ir mokėjimas parinkti tinkamus preparatus bei teisingai juos naudoti. Be to tai ir plaukų priežiūra po plovimo ir šukuosenos kūrimas - plaukų šukavimas, džiovinimas, šukuoseną formuojančių preparatų naudojimo būdas. Be paminėtų faktorių, plaukų struktūros būklei tiesioginę įtaką turi ir tokie išoriniai veiksniai, kaip ultravioletiniai saulės spinduliai, žvarbus vėjas, šaltis bei įvairesnės cheminės procedūros - plaukų dažymas, šviesinimas, cheminis plaukų sušukavimas ir pan.

Plaukų struktūra yra apibūdinama pagal tris pagrindinius duomenis: plauko tekstūrą, plauko porėtumą ir plauko tamprumą.
• Plauko tekstūra – tai plauko storis ir galvą dengiančių plaukų kiekis, kurie gali būti skirtingi ne tik to pačio plauko atskirose dalyse, bet gali skirtis ir priklausomai nuo plaukų augimo vietos, asmens tautybės ir asmenybės savybių, t.y. viršugalvio plaukai paprastai būna silpnesni nei plaukai, augantys žemiau pakaušio (paprastai europiečių plaukų skersmuo yra 50-100 mk., o azijiečių virš 120 mk.). Plauko tekstūra yra nustatoma pagal plauko skersmenį (plaukai gali būti stori, vidutinio storio, ploni ir labai ploni) ir minkštumo laipsnį (gali būti minkšti prisilietus, kieti ir labai kieti). Ploni ir labai ploni plaukai turi mažą plauko skermenį, jie reikalauja specialios priežiūros. Jeigu pasižiūrėti tokius plaukus per mikroskopą, dažniausia tokie plaukai turi tik plauko žievę ir žvynelius ir neturi šerdies. Kieti ir labai kieti plaukai, stori, vidutinio storio plaukai turi tvirtą glotnų pagrindą, nes žvyneliai yra glotniai prisispaudę prie plauko žievės. Tokius plaukus sunku švelniai nudažyti ar padaryti švelnų cheminį plaukų sušukavimą.
• Plauko porėtumas – tai plauko savybė sugerti drėgmę. Plaukai turi gerą porėtumą, kai žvynelių sluoksnis yra truputi pakeltas virš plauko žievės, tada jie gali sugerti daug drėgmės. Ploni plaukai paprastai turi ploną žvynelių sluoksnį ir sugeria drėgmę lengvai ir labai greitai. Kieti, blankūs, greitai besivėliantys plaukai dėl didelio plauko porėtumo irgi labai greitai sugeria drėgmę. Kai plaukai yra glotnūs, plauko žvyneliai kietai prigludę prie plauko žievės, tokie plaukai turi mažą porėtumą ir labai sunkiai sugeria drėgmę. Normalūs plaukai turi vidutinį porėtumą, žvynelių sluoksnis yra vos vos pakilęs virš plauko žievės, jie geriau sugeria drėgmę. Plaukai su mažu porėtumu reikalauja švelnios priežiūros. Porėti plaukai (dažyti, šviesinti ar po cheminio plaukų sušukavimo) dažniausiai būna po nekokybiškų plauko spalvos ar formos pakeitimo procedūrų. Ypač porėti plaukai tampa po labai dažnų plaukų spalvos ar formos cheminių pakeitimų, tokie plaukai turi pažeistą plauko struktūrą, yra labai sausi, lūžinėja, yra trapūs. Tokiems plaukams reikalinga ypatinga priežiūra. Plaukai gali būti nevienodo porėtumo (dažniausia ypač porėti ar labai porėti - prie plauko galiuko, ir mažai porėti - prie galvos odos), tokių plaukų priežiūra turi būti parinkta atitinkamai plauko porėtumui, t.y. prie šaknų vienos rūšies plaukų priežiūros produktai, plaukų galiukams kiti priežiūros produktai.
• Plauko tamprumas - ar elastingumas, t.y. plauko atsparumas mechaniniams veiksniams – tai plauko struktūros savybė išsitiesinti ir susitraukti. Plaukai turi gerą, normalų ir prastą tamprumą. Normalų tamprumą turi normalūs žvilgantys plaukai. Tokį nesudrėkintą plauką galima ištempti iki 1/5 jų ilgio, jei paleisti įtempimą, jis vėl susitrauks ir bus toks koks jis buvo. Normalų drėgną plauką galima ištempti iki 40-50 proc. jo ilgio. Plauką, kuris turi gerą normalų porėtumą, galima ištempti daugiau nei plauką su prastu porėtumu. Kai esant mažam plauko įtempimui, plaukas plyšta, jis turi labai prastą tamprumą. Be to, sudrėkinus tokį plauką, jis labai greitai susipainioja ir prisilietus prie jo, atrodo kaip kempinė. Jei plaukas yra praradęs savo tamprumą (elastingumą), tai reiškia, kad jis prarado savybę susitraukti po įtempimo, toks plaukas yra pažeistas. Šiuo atveju, plaukams yra būtinos pažeistus plaukus atstatančios plaukų priežiūros priemonės. Plaukų tamprumą ypatingai reikia įvertinti ir nepamiršti kai plaukai yra šukuojami, nes dėl staigių ir greitų plaukų patraukimų šepečiu ar šukomis galima labai greitai pažeisti plaukus ir jie pradės lūžinėti.